žymyti

žymyti: žýmyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) KŽ; N 1. žr. žyminti 1: Viksvos laiškai šakniniai nervuoti, nervum dum iškeltesnium žymyti P. | refl. N: Kietosios [balsės c, s, z] tada netura ant savimi nė jokios žymės, o minkštosios žymijas žyme dešinąja P. 2. tr. išskirti: Ant ko pažysiu, ant ko žymysiu, bernyt, tavo laivelį KlvD64. 3. žr. žyminti 2: Ketindami išreiškėti vardus Lietuvos kunygaikščių, turime pirma gerai suprasti, ką žymyja pats žodis kunygaikščio A1885,208(Ak). Kavojimas nuotakos po brageliu arba po paklode žymyja, jog duktė čia pas savo tėvus buvo taip mylima, čėnavojama, kad nė dulkelė, nė raselė ant josios neužkrito JR37. 4. refl. R, MŽ, K žr. žyminti 4 (refl.): Drąsiai tu smerties žymykis PG. \ žymyti; apsižymyti; įžymyti; pažymyti; užžymyti

Игры ⚽ Нужен реферат?

apsižymyti — apsižymyti; N(Tlž) neatpažinti, supainioti. žymyti; apsižymyti; įžymyti; pažymyti; užžymyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pažymyti — žr. pažyminti: 1. Pažymyt ką SD238. 2. Pats ciecorius, pirma eidams, į pulkus pažymyjo JD1093. 3. refl. Šitie porciunkulos atlaidai dar ir tuomi nuo kitų atlaidų pasižymijo prš. žymyti; apsižymyti; įžymyti; pažymyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užžymyti — tr. paskirti: Ažužymiju, paskiriu SD191. žymyti; apsižymyti; įžymyti; pažymyti; užžymyti … Dictionary of the Lithuanian Language
įžymyti — 1. žr. įžyminti: Šv[enčiausia] Panele! Įžymyk ronas tavo širdėj muno brš. Įžymyk širdis mūsų tuomi vardu savo, idant jos visumet pri tavęs prigulėtų brš. 2. refl. MŽ, N įsisąmoninti, įsidėmėti. 3. refl. N susipažinti. žymyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
žymautis — žymautis, aujasi, avosi žr. žymyti 4 (refl.) … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias